Odos senėjimas. Kas iš tiesų lemia raukšlių atsiradimą?

Odos senėjimą lemia genetika, sumažėjusi kolageno sintezė, laisvieji radikalai, glikacija, ultravioletiniai spinduliai (UV) ir epigenetiniai veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdas ir aplinkos poveikis – oro tarša, klimato sąlygos bei šviesos spinduliuotė.

Šiuos procesus galima sulėtinti taikant prevencines priemones: saugant odą nuo UV spindulių, naudojant antioksidantus, palaikant kolageno sintezę ir koreguojant kasdienius įpročius.

Kas tiksliai vyksta odoje, kai šie veiksniai ima dominuoti, ir kaip kiekvienas jų prisideda prie raukšlių atsiradimo?

Su amžiumi odos barjeras silpnėja, todėl dažnas dirginimas skutant ar depiliuojant gali sukelti uždegimą, įaugusius plaukelius ar lokalų pigmentacijos sutrikimą. „Epil“ salone atliekama elektroepiliacija – vienintelis ilgalaikis plaukų šalinimo metodas, galintis pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam laikui ir sumažinti odos pažeidimų riziką.

Kaip vyksta odos senėjimas?

Senstant odoje lėtėja fibroblastų veikla, todėl mažėja kolageno ir elastino sintezė, atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą.

Oda tampa plonesnė, nes ląstelės lėčiau atsinaujina, o epidermio ir dermos struktūra silpnėja. Pažeidimai, sukelti oksidacinio streso, UV spindulių ar glikacijos, nebeatsistato taip efektyviai kaip jaunystėje, todėl formuojasi baltymų ir DNR pažeidimai.

Sutrikusi pigmento gamyba lemia netolygų odos atspalvį, o dėl sumažėjusio drėgmės sulaikymo oda tampa sausesnė. Šie procesai tiesiogiai sukelia raukšlių formavimąsi, odos suglebimą ir pigmentines dėmes.

Epigenetika. Kaip gyvenimo būdas keičia odos genetiką?

Epigenetiniai mechanizmai reguliuoja genų aktyvumą, nekeičiant pačios DNR sekos, todėl gyvenimo būdas gali tiesiogiai paveikti odos ląstelių elgseną.

DNR metilinimas ir histonų modifikacijos lemia, ar konkretūs genai, susiję su ląstelių atsinaujinimu, antioksidacine apsauga ar uždegiminiais procesais, bus aktyvūs ar slopinami.

Nesubalansuota mityba, lėtinis stresas, miego trūkumas ir fizinio aktyvumo stoka didina uždegiminių ir irimo procesų aktyvumą, spartindami odos senėjimą. Tuo tarpu palankūs įpročiai gali skatinti apsauginių genų raišką ir lėtinti su amžiumi susijusius odos pokyčius.

Kolageno sintezė. Kodėl oda praranda stangrumą?

Kolagenas yra pagrindinis struktūrinis baltymas, sudarantis apie 70 % odos sausosios masės ir užtikrinantis jos tvirtumą bei stangrumą.

Su amžiumi kolageno sintezė natūraliai mažėja, o jo skaidymas spartėja dėl fermentų, tokių kaip metaloproteinazės, aktyvumo. Šį procesą dar labiau paspartina UV spinduliai, oksidacinis stresas, glikacija, rūkymas ir netinkama mityba.

Kolageno gamybą palaiko antioksidantai, vitaminas C, baltymų turtinga mityba ir tam tikri peptidų kompleksai, skatinantys fibroblastų veiklą. Sutrikus pusiausvyrai tarp šio komponento sintezės ir irimo, oda praranda stangrumą, formuojasi raukšlės ir atsiranda suglebimas.

Laisvieji radikalai. Oksidacinis stresas ir odos pažeidimai

Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, turinčios nesuporuotą elektroną ir sąveikaujančios su kitomis ląstelių struktūromis.

Jie susidaro natūralių metabolinių procesų metu, tačiau jų kiekis žymiai padidėja veikiant UV spinduliams, oro taršai, cigarečių dūmams ir stresui. Laisvieji radikalai pažeidžia ląstelių DNR, lipidus ir baltymus, trikdo odos regeneraciją ir skatina kolageno irimą. Šis oksidacinis stresas spartina raukšlių atsiradimą ir pigmentinių dėmių formavimąsi.

Antioksidantai – tokie kaip vitaminas C, E, polifenoliai ar kofermentas Q10 – neutralizuoja laisvuosius radikalus ir padeda apsaugoti odą nuo pažeidimų, sulėtindami senėjimo procesus.

Glikacija. Kaip cukrus sendina odą?

Glikacija – tai biocheminis procesas, kai cukraus molekulės jungiasi su baltymais, sudarydamos vadinamuosius galutinius glikacijos produktus (AGEs).

Šie junginiai keičia baltymų struktūrą ir funkciją, todėl odos kolagenas ir elastinas tampa standūs, trapūs ir praranda gebėjimą atsistatyti. Dėl to oda praranda elastingumą, greičiau formuojasi raukšlės ir gilėja odos nelygumai. Glikaciją spartina padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dažnas rafinuotų angliavandenių vartojimas ir netinkama mityba.

Norint sumažinti glikacijos poveikį, svarbu riboti cukraus vartojimą, rinktis produktus su žemu glikemijos indeksu ir įtraukti antioksidantų turinčius maisto šaltinius.

Ultravioletiniai spinduliai (UV). Fotosenėjimo mechanizmas

Ultravioletiniai spinduliai (ypač UVA ir UVB) prasiskverbia į odos sluoksnius ir pažeidžia ląstelių DNR, baltymus bei lipidus, sukelia oksidacinį stresą ir trikdo normalų ląstelių dalijimąsi.

UV spinduliai aktyvina fermentus, vadinamus metaloproteinazėmis, kurie ardo kolageno skaidulas ir silpnina odos struktūrą. Dėl šių pokyčių oda praranda stangrumą, greičiau raukšlėjasi ir tampa mažiau atspari mechaniniam bei aplinkos poveikiui. Be to, UV spinduliai sutrikdo melanino gamybos pusiausvyrą, todėl atsiranda pigmentinės dėmės ir netolygus odos tonas.

Nuolatinis saulės poveikis laikomas pagrindine fotosenėjimo priežastimi, todėl kasdienė apsauga nuo UV spindulių yra būtina siekiant išvengti ankstyvų senėjimo požymių.

Prevencija. Ką galime padaryti?