Hiperhidrozė – tai sveikatos būklė, kai prakaito išskiriama daugiau, nei organizmui reikia kūno temperatūrai reguliuoti.
Ji dažniausiai pasireiškia pažastyse, delnuose, pėdose ar veido srityje.
Pirminė hiperhidrozė nėra kitos ligos pasekmė ir siejama su pernelyg aktyvia prakaito liaukas valdančios nervų sistemos veikla, o antrinę hiperhidrozę gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas, hipoglikemija, menopauzė, infekcijos, kai kurios onkologinės ligos ar vartojami vaistai.
Gausiai prakaituojant pažastyse, dažnas skutimasis papildomai dirgina nuolat drėgną odą. Vienas būdų sumažinti šį pasikartojantį mechaninį dirginimą – lazerinė depiliacija, kuri ilgam sumažina plaukų augimą, todėl pažastis reikia skusti gerokai rečiau.
Taigi, kodėl atsiranda hiperhidrozė, kada gausus prakaitavimas gali rodyti kitą sveikatos problemą ir kokiais būdais jis gydomas?
Kas sukelia per gausų prakaitavimą?
Pirminė hiperhidrozė siejama su pernelyg aktyviais nerviniais signalais, kurie reguliuoja prakaito liaukų veiklą.
Dėl to prakaito liaukos aktyvinamos net tada, kai organizmui nereikia papildomai vėsintis. Stresas, jaudulys ar emocinė įtampa šią reakciją gali dar labiau sustiprinti.
Antrinę hiperhidrozę gali sukelti:
- skydliaukės veiklos sutrikimai;
- cukrinis diabetas ir hipoglikemija;
- menopauzė bei kiti hormoniniai pokyčiai;
- kai kurios infekcinės ligos;
- nervų sistemos sutrikimai;
- kai kurios onkologinės ligos;
- tam tikri vaistai.
Prakaitavimą taip pat gali sustiprinti karštis, fizinis krūvis, aštrus maistas, kofeinas, alkoholis ir emocinis stresas, tačiau tokiu atveju svarbu atskirti natūralią organizmo reakciją nuo hiperhidrozės.
Kokie yra hiperhidrozės simptomai?
Pagrindinis hiperhidrozės požymis yra pasikartojantis prakaitavimas, kuris yra neproporcingas aplinkos temperatūrai ar fiziniam krūviui.
Priklausomai nuo prakaituojančios kūno vietos, žmogus gali pastebėti:
- nuolat drėgnas pažastis ir prakaito dėmes ant drabužių;
- šlapius arba varvančius delnus;
- gausiai prakaituojančias pėdas;
- veido ar galvos prakaitavimą;
- poreikį kelis kartus per dieną keisti drabužius;
- sunkumus laikant telefoną, rašiklį ar kitus daiktus dėl šlapių delnų.
Gausus delnų, pažastų ar pėdų prakaitavimas gali riboti drabužių pasirinkimą, apsunkinti darbą rankomis ir kelti diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis.
Kada gausus prakaitavimas gali būti kitos ligos požymis?
Didesnio dėmesio reikalauja prakaitavimas, kurio pobūdis staiga pasikeitė arba kuris atsirado žmogui anksčiau su tokia problema nesusidūrus.
Į gydytoją verta kreiptis, jei:
- stiprus prakaitavimas prasidėjo staiga;
- prakaituojama daugiausia naktį;
- prakaitavimas apima visą kūną;
- kartu mažėja kūno svoris;
- atsiranda karščiavimas;
- jaučiamas stiprus širdies plakimas ar drebulys;
- prakaitavimą lydi silpnumas ar kiti nauji simptomai.
Naktinis prakaitavimas gali būti susijęs su infekcinėmis, hormoninėmis, kraujo ar kitomis ligomis, todėl be aiškios priežasties pasikartojančio simptomo nereikėtų vertinti vien kaip hiperhidrozės.
Staigus šaltas prakaitas kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, pykinimu, galvos svaigimu ar stipriu silpnumu gali rodyti ūmią sveikatos būklę, todėl tokiu atveju reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kaip diagnozuojama hiperhidrozė?
Hiperhidrozės diagnostika prasideda nuo prakaitavimo pobūdžio įvertinimo.
Gydytojas aiškinasi, kada prakaitavimas prasidėjo, kuriose kūno vietose jis pasireiškia, ar prakaituojama miegant, kas sustiprina simptomus, ar panašių problemų turi šeimos nariai ir kokius vaistus žmogus vartoja.
Jei simptomai būdingi pirminei židininei hiperhidrozei ir nėra požymių, rodančių kitą ligą, diagnozei gali pakakti anamnezės ir klinikinio įvertinimo.
Įtariant antrinę hiperhidrozę, atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti prakaitavimą sukėlusią priežastį. Atsižvelgiant į simptomus, gali būti skiriami kraujo ar kiti laboratoriniai tyrimai.
Prakaitavimo sričiai įvertinti naudojamas ir jodo–krakmolo testas. Ant odos užtepamas jodo tirpalas ir užbarstoma krakmolo – intensyviai prakaituojančios vietos pakeičia spalvą, todėl gydytojas gali tiksliau nustatyti paveiktą plotą.
Kaip gydoma hiperhidrozė?
Gydymo metodas priklauso nuo hiperhidrozės tipo, prakaituojančios kūno vietos ir simptomų stiprumo.
Esant antrinei hiperhidrozei, pirmiausia gydoma arba kontroliuojama ją sukėlusi liga ar kita priežastis. Pirminės hiperhidrozės atveju gydymas nukreiptas į prakaito liaukų aktyvumo sumažinimą.
Antiperspirantai
Antiperspirantai mažina prakaitavimą veikdami prakaito liaukų latakus.
Hiperhidrozei dažniausiai naudojamos priemonės su aliuminio druskomis, o esant stipresniam prakaitavimui gali būti naudojami didesnės koncentracijos preparatai.
Antiperspirantas skiriasi nuo dezodoranto – dezodoranto pagrindinė paskirtis yra kontroliuoti nemalonų kvapą, o antiperspirantas mažina paties prakaito išsiskyrimą.
Jonoforezė
Jonoforezės metu delnai arba pėdos panardinami į vandenį, per kurį leidžiama silpna elektros srovė. Ji sumažina prakaito liaukų aktyvumą ir prakaitavimą gydomoje srityje.
Šis metodas dažniausiai naudojamas delnų ir pėdų hiperhidrozei gydyti.
Norint pasiekti ir palaikyti rezultatą, procedūros atliekamos pakartotinai – iš pradžių dažniau, o vėliau taikomos palaikomosios procedūros.
Botulino toksino injekcijos
Botulino toksinas mažina prakaitavimą blokuodamas nervinius signalus, aktyvinančius prakaito liaukas.
Vienas svarbiausių šio proceso mediatorių yra acetilcholinas – nervų sistemos perduodama cheminė medžiaga, kuri siunčia prakaito liaukai signalą išskirti prakaitą. Botulino toksinas slopina acetilcholino išsiskyrimą, todėl gydomoje srityje prakaito liaukų aktyvumas sumažėja.
Šis metodas dažniausiai taikomas pažastų hiperhidrozei, tačiau gali būti naudojamas ir kitose kūno srityse.
Geriamieji vaistai
Kai vietinių priemonių nepakanka arba gausiai prakaituoja kelios kūno sritys, gydytojas gali skirti prakaitavimą mažinančių vaistų.
Dalis jų slopina nervinius signalus, susijusius su prakaito liaukų aktyvinimu, tačiau veikia ir kitus organizmo procesus, todėl gali pasireikšti burnos džiūvimas, regėjimo sutrikimai ar kiti nepageidaujami poveikiai.
Dėl šios priežasties sisteminis gydymas parenkamas individualiai.
Mikrobangų terapija
Pažastų hiperhidrozei gydyti naudojama mikrobangų energija, kuri veikia prakaito liaukas ir sumažina jų skaičių gydomoje srityje.
Skirtingai nuo antiperspirantų ar botulino toksino, šio metodo tikslas yra ne laikinai slopinti prakaito liaukų veiklą, o fiziškai paveikti pačias liaukas.
Prakaito liaukų pašalinimas
Kai kuriais atvejais pažastų srityje prakaito liaukos gali būti pašalinamos chirurginiu būdu.
Tam gali būti naudojami skirtingi metodai, o procedūros pasirinkimas priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo ir ankstesnio gydymo rezultatų.
Endoskopinė torakalinė simpatektomija
Esant sunkiai hiperhidrozei ir nepadedant kitoms priemonėms, gali būti svarstoma endoskopinė torakalinė simpatektomija.
Operacijos metu nutraukiami nerviniai signalai, skatinantys prakaitavimą tam tikrose kūno vietose.
Šis metodas taikomas atrinktiems pacientams, nes po operacijos gali atsirasti kompensacinis prakaitavimas – sumažėjus prakaitavimui vienoje srityje jis sustiprėja kitoje kūno vietoje.
Ką galima padaryti pačiam?
Kasdienės priemonės pirminės hiperhidrozės priežasties nepašalina, tačiau gali sumažinti jos sukeliamą diskomfortą.
Drabužiams geriau rinktis orui pralaidžius audinius, o gausiai prakaituojant pėdoms – reguliariai keisti kojines ir leisti avalynei išdžiūti tarp dėvėjimų.
Prakaitavimą kai kuriems žmonėms sustiprina aštrus maistas, alkoholis, kofeinas, karšti gėrimai ir emocinė įtampa, todėl naudinga stebėti, ar prakaitavimo epizodai susiję su konkrečiais dirgikliais.
Reguliari higiena ir kruopštus odos nusausinimas prakaito išsiskyrimo nesumažina, tačiau padeda kontroliuoti kvapą ir mažina nuolat drėgnos odos sukeliamų problemų riziką.
