Po skutimosi ar depiliacijos oda tampa jautresnė – dažniausiai tose vietose, kur jos sluoksnis ploniausias.
Kuo dažniau kartojamos tokios procedūros kaip skutimasis, vaškavimas ar depiliacija cukraus pasta, tuo didesnė tikimybė, kad oda neturi pakankamai laiko visiškai atsistatyti tarp jų, todėl sudirgimas tampa lėtinis.
Vienas būdų sumažinti šią riziką – rinktis lazerinę depiliaciją, kuri, priešingai nei minėti mechaniniai metodai, nepažeidžia odos paviršiaus ir po pilno procedūrų kurso ženkliai sumažina plaukų augimą ilgam laikui.
Taigi, kodėl po plaukelių šalinimo atsiranda spuogeliai ir ką daryti, norint jų išvengti?
Skutimosi metu pažeidžiamas apsauginis epidermio sluoksnis, kuris natūraliai saugo odą nuo aplinkos poveikio ir bakterijų, o šalinant plaukus vašku ar cukraus pasta – papildomai pažeidžiami ir aplinkiniai audiniai, nes plaukas išraunamas kartu su šaknimi.
Abiem atvejais oda tampa jautresnė mechaniniam dirginimui, temperatūros pokyčiams ir bakterijų poveikiui.
Kol pažeistas sluoksnis atsistato, būtent tuo laikotarpiu ir atsiranda paraudimas, bėrimai ar įaugę plaukeliai.
Sudirgimo laipsnis priklauso ne tik nuo pasirinkto depiliacijos metodo, bet ir nuo individualaus odos jautrumo bei to, kaip oda prižiūrima po procedūros – kiekviena nauja depiliacijos procedūra iš naujo dirgina tą pačią odos vietą.
Pašalinus viršutinį odos sluoksnį, oda tampa jautresnė ir reaguoja paraudimu, perštėjimu ar dilgčiojimu – tai natūrali reakcija, ypač tokiose srityse kaip bikini zona, pažastys ar veidas, kur oda plonesnė.
Jei procedūros kartojamos dažnai, o oda tarp jų tinkamai neatsistamo, toks sudirgimas gali tapti nuolatinis, o ne laikinas.
Įaugę plaukeliai atsiranda, kai jie neprasiskverbia pro viršutinį odos sluoksnį ir pradeda augti po oda.
Tai dažniausiai lemia užsikimšęs folikulas, standesnė oda arba per dažnas skutimasis. Įaugęs plaukas sukelia vietinį uždegimą – susiformuoja skausmingas, pūlinį primenantis mazgelis.
Ši problema ypač būdinga skutantis atšipusiu peiliuku arba po vaškinės depiliacijos, o rizika didesnė turintiems garbanotus plaukus ar plonesnę odą.
Smulkūs bėrimai rodo, kad oda buvo mechaniškai pažeista ir į ją pateko bakterijų.
Dažniausios priežastys – nešvarūs įrankiai, netinkamai parinktos depiliacinės priemonės arba nepakankamai nuvalytas odos paviršius prieš procedūrą.
Negydomi pažeidimai gali palikti randus ar pigmentacijos pakitimus, todėl juos svarbu tvarkyti laiku, o ne ignoruoti.
Iškart po procedūros odą reikėtų nuplauti drungnu vandeniu – tai pašalina likusius plaukelių fragmentus, prakaitą ir bakterijas, nesukeliant papildomo dirginimo.
Kvapiųjų muilų ar prausiklių geriau vengti, nes jie papildomai sausina jau taip pažeistą odą. Jei procedūra atlikta karštu oru arba oda vėliau prakaituoja, plovimą verta pakartoti po kelių valandų.
Ant nuplautos odos rekomenduojama užtepti drėkinamąjį kremą arba alavijo gelį – tai mažina tempimo ir perštėjimo pojūtį bei padeda odai greičiau atsistatyti. Geriausiai tinka lengvos tekstūros priemonės, kurios greitai susigeria ir nepalieka riebaus sluoksnio, ypač jei depiliuota didesnė kūno dalis.
Natūralūs aliejai – kokosų, migdolų ar avokadų – papildomai maitina odą ir padeda išlaikyti jos elastingumą, tačiau juos reikėtų tepti tik ant švarios, sausos odos, kad neužsikimštų poros.
Pirmąsias 24–48 valandas po procedūros verta vengti karščio šaltinių – pirčių, saunų, karštų vonių, taip pat tiesioginės saulės ir soliariumo, nes šiluma ir UV spinduliai papildomai dirgina neseniai depiliuotą odą ir gali sulėtinti gijimą.
Drabužiai tą dieną turėtų būti laisvi ir pagaminti iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė ar šilkas – tai mažina trintį ir leidžia odai kvėpuoti. Sintetinės medžiagos sulaiko šilumą bei prakaitą, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Praėjus 1–2 dienoms po procedūros galima atlikti švelnų odos šveitimą – tai padeda pašalinti negyvas ląsteles ir sumažina įaugusių plaukelių riziką. Jei oda nėra jautri ar linkusi į bėrimus, tinka rūgštiniai šveitikliai su salicilo ar pieno rūgštimi.
Sudirgusią odą galima patepti alavijo geliu arba pantenoliu – šios priemonės mažina paraudimą ir padeda atkurti natūralų odos balansą. Ramunėlių ar hamamelio hidrolatas veikia panašiai – švelniai vėsina ir mažina niežėjimą.
Šiuo laikotarpiu verta vengti produktų su alkoholiu ar kvapiosiomis medžiagomis, nes jie papildomai sausina ir dirgina odą.
Sudirgusių vietų nereikėtų kasyti ar trinti – toks mechaninis poveikis gali sukelti mikroįtrūkimus, per kuriuos lengviau patenka bakterijos.
Jei ant odos atsirado pūlinukų, padeda antiseptinis tepalas su cinku ar oktenidinu – jis apsaugo nuo tolesnės infekcijos. Jei pūlinukai nepraeina savaime, verta kreiptis į gydytoją, o ne bandyti juos spausti ar valyti savarankiškai.
Kitą depiliaciją ar skutimąsi geriausia atidėti, kol oda visiškai sugis – procedūra ant sudirgusios odos ne tik sustiprina esamą pažeidimą, bet ir padidina infekcijos riziką.