Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas) – tai storų, tamsių plaukų augimas moters kūne pagal vyriškąjį modelį: veido, krūtinės, pilvo, nugaros ar šlaunų srityse. Šis reiškinys dažniausiai susijęs su hormonų disbalansu, ypač padidėjusiu androgenų (vyriškų hormonų) kiekiu arba padidėjusiu plaukų folikulų jautrumu hormonams.
Hirsutizmas nėra vien estetinė problema – jis gali būti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas ar antinksčių ligos, požymis.
Taigi, kokios pagrindinės hirsutizmo priežastys, gydymo būdai ir kada būtina kreiptis į gydytoją?
Efektyviausias būdas gydyti hirsutizmą ir atsikratyti nepageidaujamų plaukelių visam laikui – elektroepiliacijos procedūra.
Pagrindinės hirsutizmo priežastys
Hirsutizmą dažniausiai sukelia hormonų disbalansas, kai moters organizme padidėja androgenų (vyriškų hormonų, tokių kaip testosteronas) kiekis arba plaukų folikulai tampa jautresni šiems hormonams.
Šis disbalansas skatina vyriško tipo plaukų augimą tose srityse, kuriose moterims įprastai plaukai yra reti arba nepastebimi.
Penki dažniausi hirsutizmo priežastiniai veiksniai:
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dažniausia priežastis, kai sutrinka hormonų pusiausvyra, kartu pasireiškia nereguliarūs menstruacijų ciklai, aknė, nevaisingumas.
- Antinksčių sutrikimai: antinksčių navikai, įgimta antinksčių hiperplazija ir kiti endokrininiai sutrikimai, didinantys androgenų gamybą.
- Vaistų vartojimas: anaboliniai steroidai, kai kurie hormoniniai ar imunosupresiniai preparatai gali paskatinti hirsutizmo simptomus.
- Nutukimas ir insulino rezistencija: perteklinis svoris ir aukštas insulino lygis skatina androgenų gamybą, simptomai glaudžiai susiję ir su PKS.
- Genetinis polinkis: paveldėtas didesnis plaukuotumas, pastebimas šeimos moterų tarpe, ypač Viduržemio jūros regiono ar Rytų Europos populiacijose.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Padidėjęs plaukuotumas ne visada yra tik kosmetinė problema – kartais tai gali būti rimtesnės sveikatos būklės požymis.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama šiais atvejais:
- Plaukuotumas atsiranda staiga arba greitai stiprėja.
- Plaukų augimą lydi kiti simptomai: aknė, balso sustorėjimas, mėnesinių sutrikimai, nevaisingumas.
- Plaukuotumas atsiranda po menopauzės.
- Plaukų šalinimo procedūros nesuteikia ilgalaikio rezultato arba simptomai grįžta.
Laiku kreipiantis į gydytoją galima nustatyti priežastį ir parinkti efektyviausią gydymo planą.
Diagnostika: kaip nustatomas hirsutizmas?
Diagnostika apima išsamų klinikinį įvertinimą ir laboratorinius tyrimus.
Pagrindiniai diagnostiniai žingsniai:
- Klinikinė apžiūra: vertinamas plaukuotumas pagal Ferriman–Gallwey skalę, kuri nustato plaukuotumo laipsnį 9 skirtingose kūno vietose.
- Hormonų tyrimai: nustatomas testosterono, DHEA-S, LH, FSH, insulino ir kitų hormonų kiekis kraujyje.
- Vaizdiniai tyrimai: atliekama kiaušidžių ir antinksčių echoskopija ar kompiuterinė tomografija įtariant navikus ar kitus struktūrinius pakitimus.
- Papildomi tyrimai: skiriami pagal individualią situaciją, pvz., skydliaukės funkcijos vertinimas ar genetiniai testai įtariant įgimtą antinksčių hiperplaziją.
Ankstyva ir tiksli diagnozė padeda nustatyti pagrindinę plaukuotumo priežastį ir pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką.
Hirsutizmo gydymo būdai
Gydymo parinkimas priklauso nuo plaukuotumo priežasties, simptomų stiprumo ir paciento lūkesčių. Dažniausiai taikomas kombinuotas medicininis ir kosmetinis požiūris.
Hormonų terapija
Hormonų disbalanso sukelto hirsutizmo atveju pagrindinis gydymo metodas – geriamieji kontraceptikai, kurie mažina androgenų kiekį kraujyje.
Papildomai skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar finasteridas, kurie blokuoja androgenų poveikį plaukų folikulams.
Gyvensenos keitimas
Svorio mažinimas ir mitybos korekcija ypač veiksmingi esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS) arba nutukimui.
Reguliari fizinė veikla ir sveika mityba mažina insulino kiekį kraujyje, taip netiesiogiai mažinant androgenų gamybą ir hirsutizmo simptomus.
Laikini plaukų šalinimo metodai
Trumpalaikiam efektui pasiekti taikomas plaukų skutimas, depiliacija vašku ar cukrumi.
Šie metodai efektyvūs tik laikinai, nes nepašalina plaukų augimo priežasties ir reikalauja nuolatinio procedūrų kartojimo.
Lazerinis plaukų šalinimas
Lazerinė depiliacija – vienas iš efektyviausių ilgalaikių sprendimų hirsutizmui.
Lazeris selektyviai veikia tamsius plaukų folikulus, lėtina jų augimą ir mažina plaukų tankį. Procedūros turi būti kartojamos pagal individualų grafiką, nustatytą specialisto. Ilgainiui užtikrinamas žymus plaukuotumo sumažėjimas.
Elektroepiliacija
Vienintelis šiuo metu pripažintas metodas, galintis visam laikui pašalinti nepageidaujamus plaukelius.
Procedūros metu į kiekvieno plauko folikulą įvedamas plonas zondas, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas, sunaikinantis plauko šaknį. Šis metodas veiksmingas visų tipų plaukams, įskaitant šviesius ir žilus, nepriklausomai nuo odos spalvos.
EPIL salonuose procedūra atliekama naudojant pažangiausią „Apilus xCell“ įrangą, kuri leidžia maksimaliai sumažinti diskomfortą ir užtikrinti efektyvų rezultatą. Rezultatai matomi jau po pirmos procedūros, tačiau ilgalaikiam efektui pasiekti procedūros privalo būti kartojamos pagal plaukų augimo ciklą.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (D.U.K.)
Kas yra hirsutizmas?
Hirsutizmas – tai tamsių, storų plaukų augimas moters kūne vyriško tipo zonose: ant veido, krūtinės, pilvo, nugaros ar šlaunų.
Kas sukelia hirsutizmą?
Dažniausia priežastis – hormonų disbalansas, ypač padidėjęs androgenų kiekis. Kiti veiksniai: PKS, antinksčių sutrikimai, vaistai, genetika.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozė grindžiama plaukuotumo vertinimu pagal Ferriman–Gallwey skalę, hormonų tyrimais ir, jei reikia, vaizdiniais tyrimais (echoskopija, KT).
Ar hirsutizmas pavojingas?
Pats plaukuotumas nėra pavojingas, tačiau gali signalizuoti apie rimtesnes ligas (PKS, antinksčių navikai). Todėl svarbu nustatyti plaukuotumo priežastį.
Ar galima hirsutizmą išgydyti?
Hirsutizmas dažniausiai valdomas hormoniniu gydymu ir ilgalaikėmis plaukų šalinimo procedūromis. Gydymas priklauso nuo priežasties.
