Skydliaukė gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą ir tiesiogiai veikia plaukus gaminančias ląsteles.
Kai skydliaukės veikla sutrinka – arba sulėtėja (hipotirozė), arba pernelyg suaktyvėja (hipertirozė) – vienas iš dažniausių ir pirmiausiai pastebimų požymių yra plaukų slinkimas.
Hipotirozės atveju plaukų slinkimas pasireiškia iki 34 proc. atvejų. Plaukai praranda žvilgesį, tampa trapūs, mažėja jų tankumas ir skersmuo.
Hipertirozės atveju plaukai tampa plonesni, greičiau pereina į ramybės fazę ir dėl to užauga trumpesni bei labiau lūžinėja.
Abiem atvejais priežastis yra ta pati – sutrikusi hormonų koncentracija trikdo natūralų plauko augimo ciklą.
Hormoninis disbalansas veikia ne tik plaukų slinkimą, bet ir jų augimo kryptį bei intensyvumą – kai kurios hormoninės būklės, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas, gali sukelti priešingą reiškinį: pernelyg gausų arba nepageidaujamą plaukų augimą (hirsutizmą).
Jei skydliaukės sutrikimų metu pastebite ne plaukų slinkimą, o priešingai – padidėjusį, nepageidaujamą plaukų augimą kūne (hirsutizmą), salonas EPIL siūlo lazerinės depiliacijos paslaugą, ilgam sumažinančią tokių plaukelių augimą.
Ką plaukų augimas sako apie skydliaukės būklę?
- Ankstyvas požymis – plaukų slinkimas dažnai pasireiškia anksčiau nei kiti, sunkiau pastebimi skydliaukės sutrikimo simptomai.
- Dvikryptis poveikis – sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti tiek plaukų slinkimą, tiek pakitusį jų augimo pobūdį.
- Gydomas sutrikimas – normalizavus skydliaukės hormonų kiekį, plaukų slinkimas dažnai sumažėja.
- Reikalingi tyrimai – tiksliai priežastį galima nustatyti tik kraujo tyrimais, ne vien pagal išorinius požymius.
Kaip skydliaukės hormonai veikia plaukų augimą?
Plaukas auga ciklais, kuriuos sudaro trys fazės: anagenas (aktyvaus augimo), katagenas (pereinamoji) ir telogenas (ramybės).
Skydliaukės hormonai T3 ir T4 veikia medžiagų apykaitą plauko folikule ir tiesiogiai reguliuoja, kiek laiko folikulas išlieka augimo fazėje.
Kai hormonų gamyba sutrinka, folikulai anksčiau laiko pereina iš anageno į telogeno fazę – tai reiškia, kad daugiau plaukų vienu metu nustoja augti ir po kurio laiko iškrenta.
Būtent dėl šio mechanizmo hormonų disbalansas sukelia difuzinį (tolygiai visoje galvos odoje pasiskirsčiusį) plaukų slinkimą.
Skydliaukės tyrimų rezultatai nerodo, kiek stipriai konkrečiam žmogui slinks plaukai – sunki plaukų slinkimo forma gali pasireikšti net tada, kai skydliaukės aktyvumas nukrypęs nuo normos nedaug, o esant ryškiam hormonų disbalansui plaukų slinkimas kartais būna nežymus.
Plaukų slinkimo masto negalima naudoti kaip rodiklio, sprendžiant, ar skydliaukės sutrikimas yra rimtas.
Taip pat skaitykite → Plaukų slinkimas. Kada reikėtų sunerimti?
Hipotirozė: kai skydliaukė veikia per lėtai
Hipotirozę dažniausiai sukelia jodo trūkumas valgomame maiste arba autoimuninis tiroiditas – būklė, kai imuninė sistema atakuoja sveiką skydliaukės audinį, ir jis palaipsniui praranda gebėjimą gaminti hormonus.
Būdingi hipotirozės požymiai:
- Slenkantys, sausėjantys, šiurkštėjantys plaukai;
- Trapūs nagai;
- Svorio augimas, nepaisant nepakitusio apetito ar net jo sumažėjimo;
- Nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas;
- Išsausėjusi, pablyškusi oda;
- Sulėtėjusi kalba ir judesiai, suprastėjusi atmintis;
- Vidurių užkietėjimas;
- Sulėtėjęs pulsas, sumažėjęs kraujospūdis;
- Moterims – mėnesinių ciklo sutrikimai.
Vyresnio amžiaus žmonėms šie simptomai yra mažiau ryškūs, todėl liga kartais lieka nepastebėta ilgesnį laiką.
Hipertirozė: kai skydliaukė veikia per aktyviai
Hipertirozė (tirotoksikozė) pasireiškia priešingai nei hipotirozė – organizmo procesai pagreitėja.
Dažniausia autoimuninė hipertirozės forma yra Greivso liga, kuri kartais pasireiškia ir akių srities patinimu bei akių obuolių išsikišimu.
Būdingi hipertirozės požymiai:
- Plaukų slinkimas, plaukai tampa plonesni ir labiau lūžinėja;
- Svorio kritimas, nepaisant įprasto ar padidėjusio apetito;
- Dažnas širdies plakimas, ritmo sutrikimai;
- Rankų drebulys;
- Gausus prakaitavimas, karščio netoleravimas;
- Nemiga, dirglumas, nuotaikos svyravimai;
- Padažnėjęs tuštinimasis;
- Padidėjusi kaklo apimtis (esant skydliaukės padidėjimui).
Kiti hormonų sukelti plaukų augimo sutrikimai
Skydliaukė nėra vienintelis hormoninis veiksnys, veikiantis plaukų augimą.
Testosteronas, virtęs dihidrotestosteronu (DHT), gali prisijungti prie plauko folikulo, jį susiaurinti ir sutrumpinti augimo ciklą – šis mechanizmas yra pagrindinė androgeninės alopecijos priežastis.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) moterims sukelia vyriškų hormonų (androgenų) perteklių, kuris gali vienu metu sukelti ir plaukų retėjimą galvos odoje, ir pernelyg gausų plaukų augimą (hirsutizmą).
Nutukimas taip pat netiesiogiai prisideda prie plaukų slinkimo – jis mažina lytinius hormonus jungiančio globulino (SHBG) kiekį, dėl to moterims didėja laisvojo testosterono koncentracija.
Lėtinis stresas didina kortizolio kiekį organizme, kuris skatina plauko folikulus per anksti pereiti į ramybės fazę – tai sukelia difuzinį plaukų slinkimą net ir esant normaliai skydliaukės veiklai.
Kokie tyrimai padeda nustatyti skydliaukės sutrikimus?
Skydliaukės veiklos sutrikimams nustatyti atliekami kraujo tyrimai, matuojantys tirotropinio hormono (TSH), laisvojo tiroksino (FT4) ir laisvojo trijodtironino (FT3) koncentraciją.
Kadangi didelę dalį skydliaukės sutrikimų sukelia autoimuniniai procesai, papildomai gali būti atliekami antiTPO, antiTG ir antiTSHr tyrimai – jie nustato, ar skydliaukės pokyčius sukelia autoimuninė liga, tačiau patys savaime neparodo, ar būtent dėl to slenka plaukai.
Gydymas ir prevencija
Gydymo planą, atsižvelgdamas į kraujo tyrimų rezultatus ir skydliaukės echoskopijos duomenis, parenka gydytojas endokrinologas.
Esant hipotirozei, dažnai nustatomas geležies, magnio ir vitamino B12 trūkumas – gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, gali skirti šias medžiagas papildomai.
Hipertirozės atveju rekomenduojama vengti papildomo jodo vartojimo.
Esant skydliaukės veiklos sutrikimams, naudingas selenas – jis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda palaikyti sveiką plaukų ir nagų būklę, o moksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat gali sumažinti kraujyje antikūnų, kurie ardo skydliaukės audinį, kiekį.
Jodo trūkumą galima papildyti valgant žuvį ir jūros gėrybes, o seleno – mėsą bei kiaušinius.
Šalia gydytojo paskirto gydymo, skydliaukės sveikatai svarbus ir gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas, taip pat žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas.
